mosterti

mósterti, -ia (-i, -na), -ėjo (-ė) žr. mosterėti: 1. Karvė mósterė[jo] galva ir razlėj[o] pieną Arm. Te tau ir šitą kardą; kad su juom mostersi in katrą pusę, tai ten kiek bus kareivių, visus nukirsi BsMtII232. 2. SD¹166. 3. tr., intr. išmesti užsimojus: Mosterna kelias saujas ir vėl, pakėlęs akis, žiūro dangun LTR(Mrk). Reikia, pradedant sėti, kaire ranka trissyk pasėti – mosterti, tada jokie pikti darbai nepakenks sėjai LTR(Mrk). | prk.: Kad móstertai (pasėtum) kokį porą karčių lubinų, tai rugių verstai (daug prikirstum) Lp. 4. greitai, godžiai valgyti, gerti: Kad prikepė kvietinių obuolių (spurgų) su lajum, tai tik mósterė[ja]u Lp. Mosteri – šimto gramų ir nėra Azr. 5. intr. užsimojus suduoti: Ale jau kap móster[ėj]au lazda! Lp. Móster[ėj]au atgalia ranka per galvą Arm.